Klasė, kurioje dalis mokinių nuolat trikdo pamokas, prieštarauja taisyklėms ar demonstruoja impulsyvų elgesį, yra vienas didžiausių kasdienės pedagogikos išbandymų. Tačiau drausmės problemos retai kyla „iš niekur“. Dažniausiai jos signalizuoja apie gilesnius psichologinius, socialinius ar raidos procesus, kuriuos mokytojas, kaip svarbus suaugęs asmuo, gali padėti suvaldyti. Veiksmingas klasės valdymas šiuo atveju remiasi ne bausmėmis, o struktūra, santykiu ir nuoseklumu.
Kodėl paaugliai elgiasi problemiškai?
Paauglystėje elgesys dažnai tampa komunikacijos forma. Kai jaunas žmogus neturi pakankamai įgūdžių įvardyti emocijų, išsakyti frustracijos ar jaustis saugiai, jis „kalba“ veiksmais. Drausmės problemos gali reikšti:
- vidinę įtampą ar nerimą;
- dėmesio ir pripažinimo poreikį;
- sunkumus laikytis taisyklių dėl impulsyvumo;
- nepasitikėjimą autoritetais;
- ankstesnes nesėkmingas patirtis mokykloje.
Svarbu suprasti: probleminis elgesys dažniausiai nėra nukreiptas prieš mokytoją asmeniškai, nors taip gali atrodyti kasdienėse situacijose.
Aiškios ribos – saugumo pagrindas
Klasėje, kurioje yra drausmės iššūkių, mokiniai ypač jautriai reaguoja į nenuoseklumą. Viena svarbiausių sąlygų – aiškios, iš anksto žinomos ir visiems vienodai taikomos taisyklės. Ribos paaugliams nėra kontrolės priemonė – jos suteikia saugumo.
Veiksmingos taisyklės pasižymi trimis bruožais:
- jos yra konkrečios, o ne abstrakčios;
- jų nedaug, bet jos nuosekliai laikomasi;
- pasekmės yra aiškios ir proporcingos, ne emocinės.
Kai mokytojas keičia taisykles pagal nuotaiką ar situaciją, klasė greitai tai pajunta, o drausmės problemos tik stiprėja.
Santykis svarbesnis nei kontrolė
Klasės valdymas prasideda nuo santykio. Mokiniai, ypač tie, kurie turi elgesio sunkumų, pirmiausia „tikrina“, ar suaugęs yra patikimas. Ar jis laikosi žodžio? Ar reaguoja ramiai? Ar geba atskirti elgesį nuo asmens?
Net trumpas individualus dėmesys – pasisveikinimas, klausimas, kaip sekasi, pastebėta pastanga – gali ženkliai sumažinti priešišką elgesį. Mokytojas, kuris geba išlikti ramus konflikto metu, siunčia stiprią žinutę: situacija valdoma, o emocijos netaps chaosu.
Reakcija į elgesį: mažiau emocijų, daugiau struktūros
Drausmės problemų turinčioje klasėje itin svarbu kaip mokytojas reaguoja, o ne kiek reaguoja. Viešas barimas, ironija ar sarkazmas dažnai tik sustiprina probleminį elgesį, ypač jei mokinys siekia dėmesio.
Veiksmingesni principai:
- trumpa, aiški pastaba be papildomų komentarų;
- elgesio įvardijimas, o ne etiketės klijavimas mokiniui;
- individualus pokalbis po pamokos, o ne emocinis aiškinimasis klasėje;
- galimybė mokiniui „išeiti iš situacijos“ neprarandant orumo.
Klasės dinamika – ne tik „probleminiai“ mokiniai
Svarbu nepamiršti, kad klasėje visada yra ir tylioji dauguma. Jei visa mokytojo energija skiriama keliems mokiniams, likusieji gali jaustis ignoruojami. Tai ilgainiui silpnina bendrą klasės motyvaciją.
Todėl būtina:
- pastebėti pozityvų elgesį;
- įvardyti pastangas, o ne tik rezultatus;
- kurti bendras klasės susitarimų tradicijas;
- skatinti atsakomybę už bendrą mokymosi aplinką.
Bendradarbiavimas – būtina sąlyga
Klasės su drausmės problemomis valdymas neturėtų būti vieno mokytojo našta. Efektyvus darbas reikalauja:
- nuoseklaus mokytojų susitarimo;
- bendradarbiavimo su pagalbos specialistais;
- aiškaus ryšio su tėvais, orientuoto į sprendimus, o ne kaltinimus.
Kai mokinys mato, kad suaugusieji veikia išvien, ribos tampa aiškesnės, o elgesys – stabilesnis.
Klasė, kurioje yra mokinių su drausmės problemomis, nėra „prarasta klasė“. Tai aplinka, kuriai ypač reikia struktūros, ramybės ir nuoseklaus suaugusiojo. Mokytojo gebėjimas suprasti paauglių elgesio priežastis, valdyti savo reakcijas ir kurti pagarbius santykius tampa kertiniu veiksniu, leidžiančiu ne tik palaikyti tvarką, bet ir realiai padėti mokiniams augti.