Gyvename informacijos pertekliaus amžiuje. Gebėjimas greitai mokytis ir efektyviai apdoroti naują informaciją tapo viena svarbiausių XXI a. kompetencijų – „supergalia“, kuri atveria duris į sėkmingą karjerą ir asmeninį tobulėjimą.
Tačiau dažnas iš mūsų vis dar mokosi senais, mokykloje įprastais būdais: daugkartiniu skaitymu ir „kalimu“. Neuromokslas rodo, kad tai – vieni neefektyviausių būdų.
Šiame straipsnyje aptarsime metodus, kurie padės jums „hakeriuoti“ savo smegenis ir išmokti mokytis iš naujo.
1. Supraskite, kaip veikia jūsų atmintis: užmiršimo kreivė
Pirmiausia turite suprasti, kad užmiršti – natūralu. Vokiečių psichologas Hermannas Ebbinghausas nustatė, kad per pirmąją valandą po mokymosi mes pamirštame apie 50% informacijos, o per parą – net iki 70%.
Norint „apgauti“ šią kreivę, reikia naudoti kartojimą intervalais (Spaced Repetition). Užuot mokęsi 5 valandas vieną dieną, paskirstykite tą laiką: mokykitės po 30 minučių per 10 dienų. Smegenims reikia laiko informacijai konsoliduoti (įtvirtinti).
Kaip tai taikyti?
- 1 peržiūra: Iškart po paskaitos/skaitymo.
- 2 peržiūra: Po 24 valandų.
- 3 peržiūra: Po 3 dienų.
- 4 peržiūra: Po savaitės.
2. Aktyvus prisiminimas (Active Recall)
Dauguma žmonių mokosi pasyviai – skaito tekstą, brauko ryškikliu, klauso audio įrašų. Tai sukuria klaidingą „kompetencijos iliuziją“ (jums atrodo, kad mokate, nes atpažįstate tekstą).
Efektyviausias metodas yra aktyvus prisiminimas. Tai procesas, kai verčiate smegenis „iškasti“ informaciją be suflerio.
Strategija:
- Perskaitę pastraipą, užverskite knygą ir paklauskite savęs: „Ką aš tikrai perskaičiau?“.
- Bandykite atpasakoti esmę savais žodžiais.
- Naudokite korteles (flashcards). Programėlės, tokios kaip Anki ar Quizlet, yra puikios, nes jos automatiškai sujungia aktyvų prisiminimą su kartojimu intervalais.
3. Feynmano technika: supaprastinimo galia
Nobelio premijos laureatas fizikas Richardas Feynmanas turėjo taisyklę: jei negali paaiškinti dalyko paprastai, vadinasi, pats jo nesupranti.
4 žingsnių metodas:
- Pasirinkite koncepciją, kurią norite išmokti.
- Paaiškinkite ją įsivaizduojamam 12-mečiui. Nenaudokite sudėtingų terminų ar žargono. Naudokite analogijas (pvz., „elektros srovė teka kaip vanduo vamzdžiu“).
- Identifikuokite spragas. Jei kažkurioje vietoje stringate ar pradedate naudoti sudėtingus žodžius – ten yra jūsų žinių spraga.
- Grįžkite prie šaltinių ir užpildykite tas spragas, tada vėl supaprastinkite paaiškinimą.
4. Fokusas ir poilsis: Pomodoro technika
Mūsų smegenys negali išlaikyti aukščiausio lygio koncentracijos ilgą laiką. Bandymas „kalti“ 4 valandas be pertraukos yra ne tik varginantis, bet ir neefektyvus.
Naudokite Pomodoro techniką:
- 25 min. intensyvaus darbo (jokių telefonų, jokių pranešimų).
- 5 min. pertrauka (ne socialiniams tinklams, o fiziniam judesiui ar vandens atsigėrimui).
- Po 4 ciklų darykite ilgesnę (15–30 min.) pertrauką.
Pertraukų metu smegenys pereina į „išsklaidytą mąstymą“ (diffuse mode), kurio metu pasąmonė apdoroja informaciją ir kuria naujas neuronų jungtis.
5. Kontekstinis mokymasis ir Interleaving (maišymas)
Dažna klaida – mokytis „blokais“ (pvz., visą dieną spręsti tik vieno tipo matematikos uždavinius).
Geresnis būdas yra Interleaving (maišymas).
- Vietoj: AAA BBB CCC
- Mokykitės: ABC ABC ABC
Tai priverčia smegenis ne tik atsiminti sprendimo būdą, bet ir atpažinti, kurį metodą reikia taikyti konkrečioje situacijoje. Tai ypač tinka mokantis kalbų, matematikos, fizikos ar programavimo.
Jūsų veiksmų planas
Norėdami išmokti bet ką greičiau, nustokite „kalti“ ir pradėkite treniruoti smegenis:
- Testuokite save (Active Recall) užuot skaitę tą patį tekstą kelis kartus.
- Išdėstykite mokymąsi laike (Spaced Repetition).
- Mokykite kitus arba įsivaizduojamą vaiką (Feynmano technika).
- Darykite pertraukas, kad informacija „susigulėtų“ (Pomodoro).
- Miegokite. Miegas nėra laiko švaistymas – tai laikas, kai smegenys perkelia informaciją iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį.
Mokymasis nėra talentas – tai inžinerija. Pakeiskite metodus, ir rezultatai jus nustebins.