Pyktis nėra bloga emocija. Bet jis tampa problema tada, kai pradeda valdyti tave. Paauglystėje pyktis gali būti intensyvesnis nei bet kada anksčiau. Kartais jis atsiranda staiga. Kartais kaupiasi tyliai. Kartais sprogsta dėl menkniekio. Kodėl taip vyksta? Ir ką su tuo daryti?
Kodėl paaugliams kyla daugiau pykčio?
1. Smegenys dar vystosi. Paauglių smegenys vis dar formuojasi. Emocijų centrai (limbinė sistema) veikia labai aktyviai, o savikontrolės ir sprendimų centras (prefrontalinė žievė) dar tik bręsta.
Tai reiškia:
- emocijos stiprios,
- reakcijos greitos,
- stabdis dar silpnesnis.
Tai nėra silpnumas – tai biologija.
2. Tapatybės paieškos. Paauglystė – tai klausimų metas:
- Kas aš?
- Koks turiu būti?
- Ko iš manęs tikisi kiti?
Kai spaudimas iš aplinkos didelis, o atsakymų dar nėra, kyla įtampa. Pyktis dažnai slepia:
- nesaugumą,
- baimę,
- gėdą,
- nusivylimą.
3. Teisingumo jausmas. Paaugliai labai jautrūs neteisybei. Kai atrodo, kad:
- tavęs negirdi,
- tavęs nesupranta,
- su tavimi elgiamasi nesąžiningai,
pyktis tampa būdu pasakyti: „Man tai svarbu.“
4. Neišmoktas emocijų valdymas. Daugelis mūsų nebuvo mokomi, kaip:
- atpažinti emocijas,
- jas įvardyti,
- apie jas kalbėti.
Todėl vietoj: „Man skaudu“, išeina: „Palik mane ramybėje!“.
Ką iš tikrųjų reiškia pyktis?
Dažnai pyktis yra „antrinė emocija“. Po juo slepiasi:
- nusivylimas,
- pavydas,
- baimė,
- įskaudinimas,
- nuovargis.
Jei išmoksti paklausti savęs: „Kas iš tikrųjų dabar skauda?“. Pyktis tampa signalas, o ne problema.
Kaip valdyti pyktį?
1. Sustabdyk kūną. Kai jauti, kad kyla banga:
- 5 gilūs įkvėpimai,
- nueik į kitą kambarį,
- išeik trumpam pasivaikščioti.
Pyktis trunka apie 90 sekundžių, jei jo nekurstai mintimis.
2. Įvardink jausmą. Ne „aš piktas“, o:
- „Aš nusivylęs“,
- „Aš jaučiuosi negerbiamas“,
- „Aš pavargęs“.
Tikslus įvardijimas mažina emocijos intensyvumą.
3. Nepriimk sprendimų pykdamas
Nerašyk žinučių.
Neskambink.
Nespręsk santykių.
Palauk, kol kūnas nusiramins.
4. Judėk. Fizinis aktyvumas – viena geriausių pykčio iškrovų:
- bėgimas,
- sportas,
- šokiai,
- net garsus muzikos klausymas.
Kūnas turi išleisti įtampą.
5. Mokykis kalbėti. Vietoj: „Tu visada…“, bandyk: „Kai taip nutiko, aš pasijutau…“. Tai stiprybė, ne silpnumas.
Kada reikėtų pagalbos?
Jei:
- pyktis tampa agresija,
- dažnai skaudini kitus,
- laužai daiktus,
- negali susivaldyti,
tai ženklas, kad vienam gali būti sunku. Kalbėjimasis su psichologu – ne silpnumas. Tai būdas išmokti to, ko niekas neišmokė anksčiau.
Svarbiausia
Tu nesi blogas, jei pyksti. Tu esi žmogus. Pyktis – tai energija. Ją galima panaudoti griauti. Arba galima panaudoti kurti ribas, drąsą ir pokyčius. Išmok valdyti pyktį – ir jis taps tavo jėga, o ne priešu.