Lietuvos švietimo sistemos lėšų panaudojimo analizė ir taupymo pasiūlymai

Analitinė medžiaga | 2026 m. | Lietuvos valstybės ir savivaldybių švietimas

Pagrindinis tikslas

Išsiaiškinti, ar Lietuvai skiriamos didelės švietimo lėšos pasiekia mokinius, mokytojus ir mokyklas, ar dalis pinigų prarandama dėl neefektyvaus administravimo, netinkamo planavimo, dubliuojamų funkcijų ir nepakankamos kontrolės.

Siūlomas principas: nemažinti finansavimo vaikų ugdymui. Pirmiausia išsiaiškinti, kaip efektyviau panaudoti jau skiriamus pinigus.

Svarbu atskirti tris dalykus:

Teisėtai panaudotos lėšos.
Ekonomiškai ir efektyviai panaudotos lėšos.
Lėšos, kurios tiesiogiai pagerino vaikų ugdymo kokybę.

Tai nėra tas pats.

1. Kiek pinigų iš tikrųjų skiriama švietimui?

Pirmiausia svarbu nesumaišyti skirtingų biudžeto rodiklių.

Šie skaičiai nėra sudedami: pirmasis apima valstybės ir savivaldybių finansavimą, antrasis – valstybės biudžeto veiklos srities planą.

Finansų ministerijos 2026–2028 m. biudžeto dokumente 2026 m. numatyta:

Veiklos sritis	Planuojama suma
Švietimo programa	2 850 mln. €
Mokslo ir studijų institucijos	678 mln. €
Mokslo programa	86,1 mln. €
Sporto programa	81,3 mln. €
Ministerijos valdymo programa	13,5 mln. €

Tai leidžia matyti, kad didžioji finansavimo dalis tenka švietimo programai, tačiau vien iš šių skaičių negalima nustatyti, kiek pinigų išleidžiama administravimui, o kiek tiesiogiai pasiekia mokyklas. Tam reikia atskirų valstybės ir savivaldybių išlaidų duomenų.

2. Pagrindinės rizikos sritys, kuriose gali būti prarandamas efektyvumas

Žemiau atskiriu oficialiai nustatytus faktus nuo sričių, kurias siūlome papildomai patikrinti. Ne kiekvienas neefektyvumas yra pinigų švaistymas ar pažeidimas.

A. Mokyklų tinklo išlaikymas

Didelis analizės prioritetas

2026 m. balandžio 9 d. LRT paskelbtais 2024 m. duomenimis, vienam mokiniui tenkantis finansavimas savivaldybėse skyrėsi daugiau kaip 2,5 karto:

Pakruojo rajone vienam mokiniui teko 7 456 eurai.
Palangoje išlaidos nesiekė 3 000 eurų.
Pakruojo rajone planuota turėti apie 100 pirmokų, tačiau pirmąsias klases formavo šešios mokyklos.
Viena iš didelių išlaidų priežasčių įvardytas pastatų išlaikymas ir mažėjantis mokinių skaičius.

Ką siūloma daryti:

Įvertinti kiekvienos mokyklos pastato išlaikymo kainą.
Apskaičiuoti vieno mokinio ugdymo kainą, atskirai parodant pastatų ir tiesioginio ugdymo išlaidas.
Kai įmanoma, jungti administracijas, o ne automatiškai uždaryti mokyklas.
Peržiūrėti mokyklų patalpų panaudojimą.

Svarbu: didesnė kaina kaimo mokykloje nebūtinai reiškia švaistymą. Reikia įvertinti atstumus, transportą, specialiuosius poreikius ir vaikų teisę mokytis savo gyvenamojoje vietovėje.

B. Administravimo ir biurokratijos išlaidos

Didelis analizės prioritetas

Siūloma patikrinti:

Kiek darbuotojų dirba administracinį, o ne tiesioginį ugdymo darbą.
Kiek kainuoja savivaldybių švietimo padaliniai.
Kiek mokyklų turi dubliuojamų administracinių funkcijų.
Kiek išleidžiama išoriniams konsultantams.
Kiek kainuoja ataskaitų, dokumentų ir informacinių sistemų administravimas.

Galimas sprendimas: bendra buhalterija, viešieji pirkimai, IT priežiūra ir personalo administravimas kelioms mokykloms, jeigu tai sumažina išlaidas ir neblogina paslaugų.

C. Skaitmeninės priemonės ir informacinės sistemos

Auditu patvirtinta problema

Valstybės kontrolės 2025 m. auditas nustatė:

93 proc. apklaustų mokytojų naudojosi skaitmeninėmis mokymo priemonėmis.
Vienam mokymuisi skirtam kompiuteriui vidutiniškai teko keturi mokiniai.
Kai kuriose mokyklose vienu kompiuteriu naudojosi iki 21 mokinio.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams buvo pritaikytos tik 4 proc. Švietimo portalo užduočių banko užduočių.

Čia matome ne tik galimo neefektyvaus išlaidų naudojimo, bet ir netinkamo prioritetų pasirinkimo problemą.

Siūlymas: prieš perkant naują programinę įrangą ar licencijas, atlikti esamų sistemų naudojimo auditą. Investuoti į priemones, kurių iš tikrųjų reikia mokytojams ir vaikams.

D. Mokymo priemonių ir viešųjų pirkimų kontrolė

Valstybės kontrolės 2024 m. auditas dėl švietimui skirtų asignavimų parodė, kad buvo problemų dėl mokymo lėšų panaudojimo ir jų palyginamumo tarp skirtingų mokyklų tipų. Dalis rekomendacijų buvo įgyvendinta 2025 m., įskaitant atsiskaitymo tvarkos patikslinimą.

Siūloma patikrinti:

Ar tos pačios prekės skirtingose mokyklose perkamos panašiomis kainomis.
Ar nenaudojamos kelios analogiškos programos.
Ar įsigytos priemonės faktiškai naudojamos.
Ar pirkimai nėra skaidomi į mažas dalis.
Ar paslaugų sutartys nėra nuolat pratęsiamos be konkurencijos, kai jos privalo būti perkamos konkurencingai.

E. Projektai, mokymai ir konsultacijos

Čia reikalingas atskiras vertinimas, nes nepakanka žinoti, kiek projektas kainavo. Kiekvienam projektui reikia nustatyti:

Kiek vaikų ar mokytojų dalyvavo?
Koks buvo rezultatas?
Ar rezultatas išliko pasibaigus finansavimui?
Ar tas pats rezultatas galėjo būti pasiektas pigiau?
Ar projektas nesidubliuoja su jau vykdoma programa?

Projektas, kuris turi gražią ataskaitą, bet neturi pamatuojamos naudos, neturėtų automatiškai gauti finansavimo antrą kartą.

3. Kur siūloma ieškoti konkretaus sutaupymo?

Tai nėra jau nustatyta švaistymo suma, tai tikslai, kuriuos reikėtų patikrinti atlikus išlaidų auditą.

Sritis	Siūlomas veiksmas
Administravimas	Jungti dubliuojamas funkcijas
Mokyklų ūkis	Mažinti nenaudojamų patalpų išlaikymo sąnaudas
Pirkimai	Centralizuoti pasikartojančius pirkimus
IT sistemos	Atsisakyti dubliuojamų licencijų
Projektai	Finansavimą sieti su pamatuojamais rezultatais
Konsultacijos	Pirkti tik esant aiškiam poreikiui

Kiek būtų galima sutaupyti?

Kad būtų aišku, kokio dydžio finansinis efektas būtų reikšmingas, pateikiame tris hipotetinius scenarijus, skaičiuojamus nuo 5 mlrd. eurų bendro švietimo finansavimo.

Taupymo scenarijai

Matematiniai scenarijai, o ne įrodytos arba garantuotos sutaupymo galimybės. Taupymo procentas neturi būti nustatomas iš anksto neįvertinus išlaidų.

Siūlymas būtų pirmiausia siekti 50 mln. eurų efektyvumo pagerėjimo, bet tik nustačius konkrečius šaltinius, o ne mechaniškai mažinant visų mokyklų biudžetus.

4. Kaip perskirstyti sutaupytus 50 mln. eurų?

Jeigu nepriklausomas auditas patvirtintų, kad tokią sumą galima sutaupyti nepabloginant ugdymo, siūlome ją paskirstyti taip:

Siūlomas 50 mln. eurų perskirstymas.

Kam skirti	Suma
Nemokamam mokinių maitinimui	15 mln. €
Psichologams, logopedams, specialiesiems pedagogams	12,5 mln. €
Mokytojų padėjėjams	10 mln. €
Nemokamiems būreliams ir sportui	7,5 mln. €
Papildomoms pamokoms	5 mln. €
Iš viso	50 mln. €

Kodėl tai svarbu? Valstybės kontrolės duomenimis, 2024 m. apie 70 tūkst. mokinių turėjo specialiųjų ugdymosi poreikių, o 2023–2024 mokslo metais švietimo pagalbai buvo skirta apie 300 mln. eurų. 2026 m. numatytas atskiras šios pagalbos auditas. Tai rodo, kad būtina tikrinti ne tik finansavimo dydį, bet ir ar pagalba realiai pasiekia vaiką.

5. Ką būtina pareikalauti iš Švietimo ministerijos?

Klausimai ministerijai:

Kiek 2025 ir 2026 m. išleista ministerijos, savivaldybių ir mokyklų administravimui?
Kiek darbuotojų dirba administracinį darbą švietimo sistemoje ir kiek kainuoja jų išlaikymas?
Kiek išleista išoriniams konsultantams, ekspertams ir mokymams?
Kiek sumokėta už skaitmenines sistemas, licencijas ir jų priežiūrą?
Kiek lėšų išleista projektams, kurie nepasiekė numatytų rezultatų?
Kiek kainuoja kiekvieno mokyklos pastato išlaikymas?
Kiek kainuoja vieno mokinio ugdymas kiekvienoje savivaldybėje?
Kiek pinigų grąžinta arba nepanaudota pagal paskirtį?
Kiek nustatyta pažeidimų viešuosiuose pirkimuose ir kokios sumos susijusios su pažeidimais?
Kokia dalis visų lėšų pasiekia tiesiogiai mokinį ir mokytoją?

Atsakymus pateikti pagal vienodą metodiką, atskirai nurodant valstybės, savivaldybių ir ES lėšas. Kitaip kyla rizika tą patį eurą suskaičiuoti kelis kartus.

6. Kaip įgyvendinti reformą per 12 mėnesių?

1–3 mėnesiai – finansinis žemėlapis. Surinkti ministerijos, 60 savivaldybių ir mokyklų išlaidų duomenis. Sukurti vienodą administravimo, ugdymo, ūkio ir projektų išlaidų klasifikaciją.

4–6 mėnesiai – nepriklausomas auditas. Atrinkti didžiausias išlaidų ir didžiausių kainų skirtumų sritis. Patikrinti sutartis, pirkimus, pastatų išlaikymą ir projektų rezultatus.

7–9 mėnesiai – taupymo priemonės. Pateikti konkrečius sprendimus, apskaičiuoti jų poveikį ir numatyti, kad mokinių ugdymo kokybė nemažėtų.

10–12 mėnesiai – perskirstymas ir kontrolė. Patvirtinti sutaupytų lėšų panaudojimą vaikų maitinimui, specialistams, mokytojų pagalbai ir ugdymo kokybei. Viešai paskelbti rezultatus.

Išvados

Šiuo metu matome tris prioritetines kryptis, kurias verta nagrinėti pirmiausia:

Mokyklų tinklas ir pastatų išlaikymas. Dideli skirtumai tarp savivaldybių rodo, kad reikia aiškintis, kodėl vieno mokinio ugdymas vienur kainuoja daugiau nei kitur.
Administravimas ir viešieji pirkimai. Reikia nustatyti, kiek kainuoja valdymas, kiek funkcijų dubliuojama ir ar perkamos paslaugos bei priemonės naudojamos.
Finansavimo rezultatyvumas. Reikia įvertinti, kodėl didelės investicijos į švietimą ne visada virsta geresnėmis mokymosi sąlygomis, specialistų prieinamumu ir vaikų pasiekimais.

Tai yra pagrįstos audito kryptys, bet ne įrodymas, kad konkrečios sumos jau iššvaistytos. Ypač svarbu, kad Valstybės kontrolė 2026 m. savo veiklos plane numatė švietimo pagalbos ir švietimo pokyčių veiksmingumo auditus. Vadinasi, šios problemos yra ir oficialios valstybės kontrolės dėmesio centre.